Pagrindinis Kelionės Augusto kelias Ispanijoje: Cartagena. 4 dalis

Augusto kelias Ispanijoje: Cartagena. 4 dalis

Redakcija

Kartachena (isp. Cartagena)  –  Kartaginos karvedžių Hasdrubalo ir Hanibalo, žemiškųjų malonumų atsisakiusio romėnų karvedžio Scipiono Afrikiečio, imperatoriaus Oktaviano Augusto, krikščioniškojo laikotarpio karalių ir šv. Genezijaus  miestas.   

Kartaginiečių generolas Hamilkaras Barka, siekdamas atkurti valstybės galią, pasuko į Ispaniją. Kartaginiečiai, vadovaujami Barkos žento Hasdrubalo, atėję į dabartinės Kartachenos apylinkes, pamatė Iberijos gyvenvietę Mastiją (isp. Mastia), apsuptą aukštų kalvų ant įlankos kranto. Hasdrubalas privalėjo rinktis: sunaikinti Mastiją arba taikiai užimti gyvenvietę, o jos gyventojus paversti ištikimais sąjungininkais.  

Išmintingasis karvedys, pasirinkęs antrąjį variantą, 227 m. pr.Kr. įkūrė Naujosios Kartachenos miestą. Per gana trumpą laiką  Kartachena virto klestinčia didžiulių kartaginiečių valdų sostine Iberijos pusiasalyje, mieste atsirado rūmai ir šventyklos, ją juosė galinga akmeninė siena. Neseniai atlikti kalno kasinėjimai atidengė dviejų metrų akmenines sienas, kurios, archeologų manymu, buvo finikiečių šventyklos dalis.

Miestas, dėl kurio kovojo romėnai

Romėnams užėmus miestą,  Kartachena virto vienu iš svarbiausių Romos imperijos Ispanijoje miestų, šalia Tarako ir Kordobos.  44 m. pr. Kr. Kartachena gavo Romos kolonijos statusą. Oktavianas Augustas (lot. Gaius Julius Caesar Octavianus Augustus) perstatė miestą, atsirado forumas ir teatras (isp.Teatro romano de Cartagena). Teatras pastatytas V-I a. pr. Kr., skirtas Augusto anūkams Gajui Cezariui ir Liucijui Cezariui. Tribūnų aukštis siekė 14 metrų, talpino iki 6 tūkst. žiūrovų. Tai buvo pirmasis Romos teatras ir pirmasis marmurinis pastatas Ispanijoje. III a. po Kr.teatro vietoje buvo turgus, kuris sudegė 425 m., kai miestą nusiaubė vandalai. VI a. šioje vietoje buvo bizantiškas turgus, o XIII a. pradėta statyti krikščioniška bažnyčia (isp. La Catedral de Santa María la Vieja).

 245 m. Kartacheną atkariavęs Kastilijos karalius Alfonsas X, atkūrė Kartachenos vyskupystę ir  1270 m. įsteigė Ispanijos Šv. Marijos karių-kunigų ordiną, su pagrindine rezidencija Kartachenoje. Tačiau praėjus keleriems metams, vyskupystė buvo perkelta į Mursiją, dėl to  stipriai sulėtėjo gyventojų skaičiaus augimas ir miesto plėtra.

Valdant Karoliui I ir Pilypui II (XVI – XVII a.) Kartachenos uostas sudarė Ispanijos karalių karinės ir politinės įtakos Viduržemio jūroje pagrindą. XVI a. datuojamas pranciškonų vienuolynas ,,El monasterio de San Ginés de la Jara“, esantis netoli Kartachenos. Vienuolynas buvo pastatytas kaip duoklė šventajam Genezijui, prancūzui, kuris atvyko į Ispanijos Cabo de Palos kaimo pakrantę po laivo sudužimo ir tapo Kartaginos gynėju bei globėju. Pasak legendos, Genezijus garsėjo daugybe gerų darbų: gydė vietinius gyventojus ir svetimšalius keliautojus, globojo vyndarius, ramino audras ir gelbėjo jūreivius. Katalikai vis dar ginčijasi dėl jo gyvenimo ir mirties. Pasakojama, kad viena jo kūno dalis yra Prancūzijoje, o kita – Kartachenoje.

Pasak legendos, kai Genezijui buvo nukirsta galva Prancūzijos pietuose, jis pakėlė galvą ir numetė ją į Ronos upę, kuri įteka į Viduržemio jūrą.  Mursijos pakrantėje ją rado vietos gyventojai ir pradėjo garbinti kaip šventenybę.  Šv. Genezijaus dieną, 25 rugpjūčio piligrimai iš Kartachenos plūsta į šį XIII a. vienuolyną. Popiežius Paulius III 1541 paskelbė rugpjūčio 25 Šv. Genezijaus iš Kartachenos diena.

Viduržemio jūros sostinė

Su reikšmingu XVIII a. įvykiu – Ispanijos įpėdinystės karu (1701 – 14) siejama ,,Castillo de San Julian“ tvirtovė. Britai, užėmę 1706 m. Kartacheną,  ant kalno pastatė cilindrinį bokštą. Pasibaigus karui, ispanai nusprendė šioje vietoje pastatyti fortą, kad apsaugotų Kartachenos uostą. Statyba užtruko labai ilgai ir buvo galutinai baigta tik 1883 m. Britų bokštas nebuvo sunaikintas, o paverstas naujos tvirtovės dalimi. Ispanijos pilietinio karo (1936–1939) metu forte buvo įrengtas karinis kalėjimas.

Po Ispanijos įpėdinystės karo Kartachena patyrė didelį pakilimą, ji tapo Viduržemio jūros sostine. Miesto erdvė išsiplėtė pastačius naują karinę sieną. Atsirado keletas naujų tvirtovių aplink šią sieną, viena iš jų –  ,,Castillo de Los Moros“(1773-78), kurios paskirtis – saugoti senąją karinio jūrų laivyno ligoninę ,,Hospital Militar de Marina de Cartagena“(1749-62) ir San Jose vartus – vieną iš trijų įėjimų į miestą.   XVIII a. pastatyta tvirtovė ,,Castillo de Galeras“, kuri, kartu su šalia esančia to paties laikmečio pilimi ,,Castillo de la Atalaya“, turėjo apsaugoti Kartachenos laivų statyklas.  

Archeologinių stebuklų miestas

Šiandien Kartachena su senojo Romos kvartalo pokylių salėmis ir pirtimis, nekropoliu, romėnų kolonada, Augustėja ir kitais istorijos paminklais yra vienas didžiausių Europoje archeologinių parkų. 

Rugsėjo mėnesį čia vėl atgyja istorija: kartaginiesčiai ir romėnai susitinka improvizuotame Pūnų kare. Šventė vyksta nuo 1990 metų. Renginio metu visame mieste daug romėnų legionierių ir jų priešininkų.  Pagrindinis renginio akcentas yra romėnų ir kartaginiečių mūšis III a. pr. Kr. Tam yra statoma  karinė stovykla, o vietiniai gyventojai pasipuošia to laikmečio kostiumais.

Augusto kelias, palikęs pilių miestą Kartacheną veda link Sagunto ir Chatyvos.

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą