Pagrindinis Aktualijos Būti emigrantu – tai apsisprendimas, rodantis drąsą

Būti emigrantu – tai apsisprendimas, rodantis drąsą

Redakcija

Besitęsiančios COVID-19 pandemijos metu įvyko dideli pokyčiai asmens, šeimos ir visuomenės gyvenime. Mums tapo sunkiau pasiekiamos valdžios institucijos, sveikatos priežiūros paslaugos, laisvalaikio pramogos. Visa tai įvyko staiga — neturėjome laiko pasiruošti pokyčiams. 

Dirbdama su užsienio lietuviais psichoterapeutė Janina Kukauskienė pastebi padidėjusį jautrumą, nerimą, vis dažniau iškylančius prisiminimus apie gyvenimą tėvynėje, kurie trukdo gyventi dabartyje. Suprantama, kad tėvynės ir artimųjų ilgesys sustiprina jau esančias įtampas, kurias sukėlė neeilinė situacija.

„Kai kas neteko darbo, pajamų, kai kam reikėjo persiorientuoti darbui virtualioje aplinkoje. Beveik ištisus metus žmonės gyvena neapibrėžtume, negalėdami planuoti savo gyvenimo laiko, kelionių, susitikimų su artimaisiais. Šeimose atsirado trintis. Vaikams trūksta erdvės saviraiškai, tėvams trūksta erdvės sau. Visi žmonės kenčia dėl gyvo santykio stokos, įskaitant fizinį, emocinį kontaktą, — apie pandemijos sukeltus padarinius pasakoja www.psichoterapijagyvenimui.lt psichoterapeutė Polina Šedienė. 

 „Emigranto etiketė” —  kas tai ir kaip su ja gyventi?

Visuomenėje neretai pasitaiko stereotipinis požiūris į emigruojančius lietuvius. Psichoterapeutė Polina Šedienė pastebi, kad kai kurie žmonės išgyvena dėl jiems priskiriamos „emigranto etiketės”, kuri kartais turi ir neigiamą atspalvį. Svarbu, ką pačiam žmogui, gyvenančiam ir dirbančiam užsienyje, reiškia ši etiketė, kokią prasmę pats žmogus jai suteikia, kokiais atvejais ši etiketė išgyvenama kaip skaudinanti. 

„Sociologijoje išvystyta „etikečių priskyrimo teorija“  dar kitaip vadinama „visuomenės reakcijos“ teorija aiškina, kaip etiketizavimas veikia žmonių kasdienos gyvenimą, asmens tapatumo paieškas. Svarbu išgyventi jausmus, kuriuos sukelia etiketė ir pereiti į veikimą, pavyzdžiui, pasimokyti užsienio kalbos, kad integracija į pasirinktą šalį vyktų labaiu teikiančiu pasitenkinimą būdu. Galbūt apsispręsti siekti savo tikslų, neprikausomai nuo to, kaip į tai reaguoja aplinkiniai. „Būti „emigrantu“ – tai apsiprendimas, rodantis žmogaus drąsą. Svarbu susidėlioti  savo, kaip emigravusio žmogaus, planus laiko kontekste. Svarbu ir tai, kiek ilgai planuojate būti „emigrantu“, galbūt po kelių metų planuojate tapti emigravusiu ir įsitvirtinusiu pasirinktoje šalyje žmogumi, profesionalu, lygiavertiškai dalyvaujančiu tos šalies visuomenės gyvenime.  O gal planuojate po kelių metų grįžti į Lietuvą, todėl susitaikote su laikinąją „emigranto etikete“ ir ruošiatės grįžimui savo pastangas skirdami santykiams Lietuvoje stiprinti. Prisiimkite savo gyvenimo autorystę, tuomet tapsite mažiau pažeidžiami kitų žmonių reakcijų ir nuomonių”, — pataria www.psichoterapijagyvenimui.lt psichoterapeutė P. Šedienė. 

Liūdesys ir vienatvė nėra retas reiškinys 

Apribotos galimybės keliauti, susitikti su šeima ir giminėmis, draugais išprovokuoja daug emocijų tiems, kurie gyvena emigracijoje. „Tenka pripažinti, kad vienatvė ir liūdesys ne taip jau retai pasitaikantys palydovai mūsų visų gyvenime. Be jų nepatirsime pilnatvės ir džiaugsmo. Tačiau, kai šie jausmai ima viršų ir nebejaučiame kitų, yra ženklas, kad kažkas gyvenime vyksta ne taip. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl jo patirtys ir išgyvenimai, taip pat yra unikalūs. Gali būti, kad kažkas pamiršo rūpintis savo pagrindiniais poreikiais, o apleisti poreikiai pasireiškia slogia nuotaika. O galbūt žmogus rūpinasi tik aplinkiniais ir neskiria dėmesio sau, neatpažįsta savo jausmų, negali ilgiau išbūti vienas, nes susitikimas su savimi skausmingas ir baugus. Kažkam vidinės nuoskaudos, galbūt, trukdo bendrauti ir susirasti draugų, todėl žmogus jaučiasi vienišas ir liūdnas. Priežastys būna labai įvairios ir jos atsiskleidžia psichoterapijos metu”, — teigia www.psichoterapijagyvenimui.lt psichoterapeutė Janina Kukauskienė.  

Neigiamų emocijų išliejimas socialiniuose tinkluose — ne išeitis 

Užuot ieškoję alternatyvių būdų, kai kurie žmonės susikaupusias negatyvias emocijas išlieja socialiniuose tinkluose, naujienų portalų komentarų skiltyse.  Socialiniuose tinkluose komunikacija vyksta nuasmenintai, stokojama privatumo, kuris patiriamas bendraujant akis į akį. Todėl mūsų mintis, ar nuotaikas pajaučia ir tie žmonės, kurių reakcijų mes nenorime ar net bijome. Bendraudami per socialinius tinklus, susirašinėdami, komentuodami, išreikšdami savo nuomonę, nematome kitų žmonių reakcijų, nuotaikų. Dažnai gauname šabloniškus atsakymus, paspaudžiant mygtuką „patinka” arba „nepatinka”.

Psichoterapeučių komanda: P. Šedienė, J. Kukauskienė, M. Bautrėnienė

Pasak psichoterapeutės Janinos Kukauskienės, išryškėja dar vienas ypatumas, jog taip bendraujant socialiniuose tinkluose kuriamas iliuzinis savęs ar savo gyvenimo vaizdas. Lygindami savo gyvenimą, kuris nėra rožėmis klotas su, atrodo, klestinčiais draugų ar pažįstamų gyvenimais, susidarome klaidingą įvaizdį tiek apie save, tiek apie kitus. 

Psichoterapeutė Marina Bautrėnienė pažymi, kad neigiamas emocijas sumažinti gali padėti meditacijos, kvėpavimo pratimai, vizualizacijos, mėgstamos muzikos klausymas, knygų skaitymas, pasivaikščiojimas gamtoje ar šokis. 

Neigiamos emocijos gali kilti ir dėl sunkumų darbe. Tokiu atveju www.psichoterapijagyvenimui.lt psichoterapeutė Polina Šedienė rekomenduoja superviziją – profesinių santykių konsultavimą. Supervizija, kaip profesinių santykių konsultavimas, yra skirta padėti žmonėms, kurie patiria sunkumų darbe, profesiniame gyvenime. Supervizijos metu sprendžiamos įtemptų santykių su kolegomis problemos, taip pat ji gali būti efektyvi perdegimo prevencijai, psichohigienai ir kvalifikacijos kėlimui.

Visi, ieškantys atsakymų į gyvenimiškus klausimus, gali drąsiai kreiptis į savo srities profesionales – www.psichoterapijagyvenimui.lt psichoterpeutes, kurios šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Kontaktus ir kitą aktualią informaciją galite rasti paspaudę čia.

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą