Pagrindinis Aktualijos Pagaliau: ryškiausia mados tendencija – natūralus grožis

Pagaliau: ryškiausia mados tendencija – natūralus grožis

Pranešimas spaudai

Specialistai teigia, kad išvaizda priklauso nuo paveldėtų genų, amžiaus, gyvenimo būdo, veiklos ir net nuo socialinio sluoksnio, kuriam žmogus priklauso.

Vis daugiau žmonių sveikai maitinasi, sportuoja, vengia žalingų įpročių, todėl jų biologinis laikrodis ėmė tiksėti lėčiau – į vėlesnį laiką nusikėlė pensinis amžius, daugelis, sulaukę garbingų metų, yra darbingi ir veiklūs, tačiau kartu vis daugiau žmonių nori, kad laikas nepaliktų įspaudų ir veide. 

Visuomenė reikalauja 

„Šiuolaikinė visuomenė reikalauja, kad žmogus būtų nepriekaištingos išvaizdos, – teigia Inovatyvios dermatologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. – Sėkmės rodiklis – sveikas, pasitempęs, geros nuotaikos, nepavargęs ir švytintis žmogus. Todėl daugelis pacientų sako, kad nori ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti taip, kaip jaučiasi.“

„Prasta išvaizda, odos defektai veikia ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius, nes visi aplinkui nori matyti sveikus ir gražius žmones“, – teigia profesorė ir priduria, kad nemažą įtaką požiūriui į savo kūną daro ir nuomonės formuotojai (angl. influencers): daug kas, pasižiūrėjęs į redagavimo programomis pakoreguotas nuotraukas, kuriose nuomonės formuotojai atrodo nepriekaištingai, sako: „Ir aš noriu taip atrodyti!“

Keičiasi ir grožio tendencijos. Dabar tampa madinga ne keisti išvaizdą, pavyzdžiui, paputlinti lūpas ar nenatūraliai pakelti antakius, o pašalinti prastų emocijų atspindį veide – liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, pykčio.

„Mūsų tikslas – pašalinti šias emocijas ir veidui suteikti daugiau pozityvumo – kitaip tariant, pabandyti atkurti žmogaus jaunystės emocijas. Žmogus turi atrodyti kuo natūraliau, veidas įgauti šviežumo, gaivumo, pozityvumo. Šiandien tai – nauja estetikos kryptis“, – teigia prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Senėjimo pranašai 

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos SUGIHARA plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius tvirtina, kad senstant mūsų oda praranda riebalus, drėgmę, elastingumą, audiniai nusmunka ir susidaro klostės. O raukšlės dažniausiai susidaro dėl mimikos – bėgant metams mimika darosi intensyvesnė, mes daugiau juokiamės, daugiau pykstame, dėl to daugiau raukšlių atsiranda tarp antakių, ties šoniniais akių kampučiais.

„Raukšlės yra natūralus dalykas, jų turi ir maži vaikai, tik jų raukšlės susidaro tuomet, kai jie jausmus reiškia mimikomis. Mes laikui bėgant nebegalime reguliuoti šio proceso, ir raukšlės išlieka net tuomet, kai nereiškiame emocijų. Mums ima nebepatikti, kad tarp akių susimeta „pykčio raukšlė“. Ją galima padaryti mažiau pastebimą sumažinant raumenų veiklos intensyvumą, blokuojant nervinio impulso patekimą į raumenis, kuris skatina mimikas”, – aiškina gydytojas. 

Labiausiai puošia sveika oda  

„Visi žinome, kad mūsų išvaizda labai priklauso nuo genų, tačiau kad ir kokie jie būtų svarbūs, ne mažiau svarbi epigenetika, tai aplinkos faktorių įtaka žmogaus organizmui. Nuo mūsų gyvenimo būdo priklauso, ar atsiskleis tam tikri genai, kitaip tariant, sveikai gyvendami galime neleisti atsirasti tam tikroms ligoms”, – teigia „Era Esthetic Avenue“ estetinės ir lazerinės medicinos klinikos dermatologė, medicinos vadovė Jurgita Stoškienė.

Tam, ar atsiskleis polinkis į tam tikras ligas ar senti anksti, svarbu pašalinti tai provokuojančius veiksnius – įvairius virusus, aplinkos toksines medžiagas, kurių gausu geriamajame vandenyje, ore, naudojamuose kosmetikos produktuose, buitinėse priemonėse, ir pasiekti, kad veiktų organizmo detoksikacinė sistema – kepenys, antinksčiai ir žarnynas. Pasak gydytojos, jie turi veikti vieningai. Tik tuomet galima kalbėti apie ilgaamžiškumą, sveiką organizmą, net lėtinių ligų remisiją. Atsisakius žalingų įpročių, cukraus, gliuteno, netoleruojamo maisto, alkoholio, neretai ir kavos, ši sistema gali atgimti ir žmogus tapti mažiau jautrus žalingam aplinkos poveikiui. Kilus stresui, galima padėti organizmui vartojant adaptogenines medžiagas, maisto papildus.

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą