Pagrindinis Kultūra Pažinkime: Bordžijų kelio istorija. Gandija

Pažinkime: Bordžijų kelio istorija. Gandija

Redakcija

Krikščioniškoji Gandija pirmąkart paminėta 1249 metais, kai Jokūbas I Nugalėtojas įsteigė Gandijos senjoriją.  1399 m. karalius Martynas Aragonietis (Martín I de Aragón) senjorijai suteikė hercogystės statusą. Gandijos hercogystę, dar būdamas kardinolu, 1483 m. įsigijo Rodrigo de Borja savo sūnui Petrui (isp. Pedro Luis de Borja). Jam mirus 1491-aisiais, hercogo titulas atiteko kitam Rodrigo sūnui –  Juan de Borja y Cattanei. Jo šeimoje, Aragono karalystės hercogų rezidencijoje ,,El Palacio Ducal“ 1510-aisiais gimė vienas žymiausių Bordžijų giminės atstovų – San Fransisco de Borja.

San Fransisco de Borja, gavęs puikų išsilavinimą Karolio V dvare, 1529 m. vedė karalienės Izabelės Portugalietės freiliną Leonor de Castro Mello y Meneses, su ja susilaukė 8 vaikų. 1542 m. Fransisco paveldėjo Gandijos hercogystę, tačiau tuoj pat po žmonos mirties jis atsisakė šio titulo ir tapo vienuoliu.  Įgijęs religinį išsilavinimą, įstojo į Jėzuitų ordiną ir buvo išrinktas trečiuoju ordino generolu. Francisco de Borja rūpinosi, kad kiekviena jėzuitų provincija turėtų savo noviciatą. Jis pats asmeniškai įkūrė Šv. Andriejaus noviciatą, kuriame mokėsi daug žymių jėzuitų, tame tarpe ir Petras Skarga, kuris 1573-iaisiais atvyko į Vilnių, o 1579 m. tapo pirmuoju jėzuitų įsteigtos akademijos rektoriumi.

Castillo de Bairen griuvėsiai

1548 m. Gandijos hercogas Francisco de Borja įkūrė universitetą – trečią pagal dydį Valensijos karalystėje ir pirmąjį jėzuitų universitetą pasaulyje.  Išvijus jėzuitus iš Ispanijos, universitetas 1767 m. buvo uždarytas. Senasis renesanso stiliaus universiteto pastatas turi vidinį kiemą, kurio fasade yra San Fransisco de Borjos bareljefas. 1977 universiteto pastatas paskelbtas kultūros vertybių objektu.

Fransisco de Borja mirė Romoje ir buvo paskelbtas šventuoju. Miesto globėjo palaikai 1901-aisiais iš Romos perkelti į jėzuitų bažnyčią Madride. Jėzuitų nuosavybe nuo 1889 tapo Bordžijų rezidencija ,,EL Palacio Ducal“ Gandijoje.

Gandija garsi ir dėl joje stovinčios XIV a. ligoninės ,,Hospital de Sant Marc“,  kurią  XVI a. rekonstravo Bordžijų šeima.  Ji veikė iki 1973-ųjų, o dabar viduramžių gotikos pastate yra Gandijos Archeologijos muziejus (Museu Arqueologic De Gandía).  

Už trijų kilometrų nuo Gandijos yra ,,El Castillo de Bairén“ dar kitaip vadinamos ,,de San Juan“ tvirtovės griuvėsiai. Tuo metu, kai Gandijai buvo suteiktas hercogystės statusas 1399-aisiais, pilis jau buvo apleista. Tačiau ant kalno pradėta statyti ,,Sant Joan“ koplyčia, kuri turėjo atlikti ne tik religinę, bet ir pakrančių stebėjimo funkciją. Ant kalno yra likusios tik sienos, arkinės durys ir keli bokštai. 

Žymioji Bordžijų šeima ir jos istorija

Ispaniška Bordžijų šeimos šaka prasidėjo nuo Alfonso de Bordžijos, kilusio iš Valensijos, smulkaus žemvaldžio sūnaus. Alfonsas universitete studijavo kanonų ir civilinę teisę. Studijuodamas jaunuolis atsiskleidė kaip talentingas teisininkas, o baigęs mokslus ėmėsi karjeros vietos bažnyčioje. Sėkmingai atstovaudamas savo vyskupijai valstybiniuose reikaluose, Alfonsas pelnė puikią reputaciją ir buvo paskirtas Aragono karaliaus Alfonso V sekretoriumi. Eidamas šias pareigas, įsitraukė į politinius reikalus, tapo oficialiu monarcho pasiuntiniu. 1444 metais Alfonsas paskirtas kardinolu, o 1445 metais, sulaukęs 67 metų, jis persikėlė į Romą ir pakoregavo savo pavardę – iš Borjos tapo Bordžija (it. Borgia). Netrukus į Romą atvyko Alfonso sūnėnai. Jauniausias iš jų – Rodrigo de Borja – buvo susitelkęs į bažnytinius reikalus, studijavo kanonų teisę. 1455 metais Alfonsas buvo išrinktas popiežiumi. 

Bordžijų rūmai Gandijoje

Naujasis popiežius pasivadino Kalikstu III. Jo sūnėnas Rodrigo, būdamas 25 metų, paskirtas kardinolu. 1492 m. Rodrigo išrenkamas popiežiumi, pasivadina Aleksandru VI.  Dar būdamas kardinolu, Rodrigo 1483 įsigijo Gandijos hercogystę savo sūnui Petrui (isp. Pedro Luis de Borja). Jam mirus, hercogo titulas atiteko kitam Rodrigo sūnui –  Juan de  Borjai. Jis 1483 m. vedė savo brolio sužadėtinę, Ferdinando II Kataliko seserį. Jiems gimė Juan de Borja Enrikes de Luna,  kuris susilaukė 18 palikuonių. Du jų tapo kardinolais, vienas – archivyskupu, penkios dukros  –  vienuolėmis. Likusios 4 dukros ištekėjo už Ispanijos didikų, jų sūnūs tapo vietininkais, karvedžiais, šventikais.  

   

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą