Pagrindinis Kelionės Pažinkime: Ispanijos Augusto kelias. Kadisas

Pažinkime: Ispanijos Augusto kelias. Kadisas

Redakcija

Augusto kelias buvo ilgiausias romėnų kelias Ispanijoje, nusidriekęs išiligai Viduržemio jūros link dabartinio Kadiso miesto.

Kelias per ilgus šimtmečius turėjo įvairius pavadinimus: Via Heraclea arba Via Herculea, vėliau – Hanibalo gatvė, galiausiai – Via Augusta. Šios magistralės ilgis sudaro 1500 km, trasa eina per Andalūzijos, Valensijos ir Katalonijos regionus, jungia arti šimto pakeliui esančių romėnų  architektūros paminklų. Pirmoji Augusto kelio stotelė Andalūzijoje yra Kadiso miestas.

Heraklio miestas – Kadisas

Pasak graikų mito, Heraklis keliavo per Pietų Galiją į vakarus. Priėjęs žemės kraštą, kur prasideda beribis okeanas, Heraklis savo kelionėms atminti pastatė du stulpus – uolas abipus Gibraltaro. Netoli Gibraltaro, pusiasalyje, skiriančiame Kadiso įlankos atšaką nuo Atlanto vandenyno, 1100 pr. Kr. įkurtas Kadiso miestas. Įrašas miesto herbe „Hercules Fundator Gadium Dominatorque“  patvirtina legendą, kad Heraklis yra seniausio miesto Vakarų Europoje įkūrėjas.

Heraklis pagal lotynišką tradiciją vadinamas Herkuliu, todėl Heraklio kelias buvo vadinamas „Via Herculea“. Graikai Kadiso miestą vadino Gadira, Gadeiros. Remiantis graikų filosofo Platono įžvalgomis apie Atlantidą, miesto pavadinimas yra susijęs su Poseidono sūnaus, Gadeiros regiono valdovo, karaliaus Gadiro vardu.

Atlantidos ieškotojai savo kelionių aprašymuose mini Kadiso miestą. Dievus užrūstinusios aukštos kultūros ir turtingų žmonių šalies paieškos prasidėjo 50 m. po Kr.. Žmones viliojo Atlantidos turtai. Atsirado daugybė hipotezių, kur galėjo būti ši sala su labai gražiais miestais, šventyklomis ir  uostais, su paslaptingais medžiais, su daugybe brangiųjų metalų, žvėrių ir gyvulių. Legendinės salos paieškos suintensyvėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Surengta daugybė ekspedicijų, nuskendusios salos klausimu parengta apie 50 tūkstančių publikacijų. 2011 m. pasaulį apskriejo žinutė, kad grupei tyrėjų pavyko nustatyti legendinio atlantų miesto vietą. Mokslininkų nuomone, Atlantida buvo į šiaurę nuo Kadiso, miestą paskandino prie pietų Ispanijos krantų praūžęs cunamis.

Kadiso miestas suklestėjo valdant Kartaginai. 500 m.pr.Kr. jis tapo svarbiu prekybos centru. Iš Kadiso savo žygius į Iberijos pusiasalį 237 m. pr.Kr. vykdė Hamilkar Barka (isp. Amilcar Barka), o vėliau – jo sūnus Hanibalas.

Kova su likusiomis iberų  gentimis tęsėsi dar 300 metų. Baigė nukariauti Ispaniją Romos imperatorius Oktavianas Augustas  (27 pr. Kr.–14 po Kr.). Jam valdant Ispanija intensyviai kolonizuojama: kuriami nauji romėnų administraciniai centrai, statomi tiltai, tiesiamios ir rekonstruojamos susisiekimo magistralės.

Kadisas naktį

20 000 žiūrovų talpinančio Kadiso teatro istorija

Valdant Augustui Kadisas tapo vienu turtingiausių ir didžiausių imperijos miestų vakaruose, vadinamu  Augusta Urbs Iulia Gaditana. Miesto didybę liudija I amžiuje pr.Kr. Kadiso kvestoriaus Lucio Cornelio Balbo pastatytas romėnų teatras , antras pagal dydį antikos pasaulyje, talpinantis iki 20 000 žiūrovų. Tai didžiulis skaičius, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu Kadiso teritorijoje gyveno apie 50 000 žmonių. Kadiso teatras buvo vienas iš nedaugelio Iberijos statinių, kuriuos mini  romėnų filosofas Ciceronas ir graikų istorikas Strabonas. Cicerono laiškuose 43 m. pr.Kr. minimas Kadiso teatras, spektakliai.  

Teatras, kuriame 5 šimtmečius buvo vaidinamos dramos ir komedijos, 4 amžiuje buvo apleistas, Kadiso miestas sugriautas vestgotų. 711 m. į šią teritoriją atvykę  arabai atstatė miestą, jį pavadino Djesirat Kadis, senojo teatro vietoje pastatė tvirtovę, kurią  XIII  amžiuje Kastilijos karalius Alfonso X El Sabio pavertė savo pilimi. Teatras buvo atrastas 1980 vykdant statybos darbus. Aptikus žiūrovų tribūnų pėdsakus, archeologai pradėjo tyrinėjimus.  

Triušių Ispanija

Romėnų teatras garsėjo turtingu dekoru. Kadiso muziejuje saugomi teatro kolonų, marmurinio karnizo, antikinės keramikos ir kt. fragmentai. Tarp jų yra vyro statulos fragmentas, kurį puošia du triušiukai. Teatro dekoracijoms naudoti triušiai atspindi ypatingą šių gyvūnų svarbą Ispanijos kultūroje. Egzistuoja versija, kad Ispanijos pavadinimas yra susijęs su triušiais. Finikijos jūreiviai  apie 1100 m. pr. Kr. aptiko Pirėnų pusiasalyje gausybę biblijoje minimų  „shaphan“ gyvūnėlių. Ivrito kalba žodis „shaphan“ reiškia ,,triušį“.

Finikiečiai Ispaniją pavadino “i-shephan-im”, t.y. triušių sala. Romėnai adaptavo iš finikiečių perimtą pavadinimą  į lotynų kalbą, taip atsirado  pavadinimas ,,Hispania“. ,,Triušių sala“ arba „triušių žeme“ Ispaniją ne kartą įvardijo geografas Strabonas,  istorikas Titas Livijus, filosofas Ciceronas, imperatorius Cezaris, poetas Valerius Catullus  ir kt. . Šią hipotezę patvirtina tai, kad ant Romos imperatoriaus Servijaus Galbos išleistos monetos yra vaizduojama moters figūra su triušiuku prie kojų.  Analogiška moneta išleista ir Adriano valdymo epochoje.

Kadiso katedra

Kadiso klestėjimo laikai

Krikščioniškuoju laikotarpiu XIII a. pastatyta Kadiso katedra (isp. Catedral de Santa Cruz de Cádiz). Šventykla sudegė 1596 metais, anglų kariuomenei sugriovus  miestą, Kadise beveik neliko viduramžių statinių, išskyrus Žemės vartus (isp.Puerta de Tierra) kartu su įtvirtinimais. Šie vartai buvo dalis XVI amžiaus miesto sienos, tai buvo vieninteliai vartai,  per kuriuos buvo galima patekti į Kadisą iš sausumos. Iš čia ir jų pavadinimas. Plėtojantis miestui, vartai prarado savo funkciją, atsirado miesto sienoje daug arkų automobiliams ir pėstiesiems. Žemės vartai šiandien skiria senuosius Kadiso kvartalus nuo naujųjų. Aukščiausias pastatas mieste (45 metrai virš jūros lygio) yra apžvalgos bokštas Tavira. Miesto klestėjimo laikotarpiu, kiekvienas save gerbiantis komendantas siekdavo įsirengti tokį bokštą, kad galėtų stebėti atplaukiančius laivus ir kuo greičiau sudaryti sandorius, aplenkiant konkurentus. Kadise XVIII amžiuje buvo apie 160 tokių bokštų, iki šių dienų išliko 128, vienas iš jų – Tavira. Leitenanto Antonio Tavira bokštas 1778 metais tapo oficialiu Kadiso uosto apžvalgos bokštu.  

Viduramžiais Kadisas kentėjo ne tik nuo normanų antpuolių, bet ir nuo piratų. 1587 m. kapitono Frensio Dreiko laivai paskandino 31 ispanų laivą Kadiso įlankoje. Anglijos korsarai plėšikavo iki  pat XVIII amžiaus pradžios.  Po 1596 metų anglų – olandų antpuolių, Kadiso įlankoje karaliaus Pilypo II įsakymu buvo pastatytos „de Santa Catalina“  ir „de San Sebastián“ tvirtovės.

Iš Kadiso – į platųjį pasaulį

Kadiso miestas buvo didžiųjų XV – XVI a. atradimų liudininkas. Ispanijos ir Portugalijos jūreiviai apiplaukė Afriką, pasiekė Indijos vandenyną, atrado Ameriką, Filipinus ir kitus Europai nežinomus kraštus. 

XVII a. Kadisas tapo pagrindiniu Ispanijos uostu. Iš čia Kolumbas (Cristóbal Colón) išvyko į savo antrąją kelionę į Ameriką. Iš netoli Kadiso esančio Sanlukar de Baramedos (isp. Sanlucar de Barrameda) uosto 1519 metais į kelionę aplink pasaulį išplaukė Magelanas.

XVIII a. pradžioje Kadisas tapo Indijos prekybos monopolio buveine, išstumdamas Seviliją. 

Miestui klestint, sustiprėjo liberalios buržuazijos sluoksnis. Dėl šios klasės atstovų, Kadisas atlaikė prancūzų apsuptį 1810 – 1812 metais, tapo politiniu Ispanijos centru, o 1812 metais Kadiso kortesai priėmė pirmąją šalies konstituciją. „Plaza de España“ aikštėje 1912 metais pastatytas monumentas (isp. Monumento a la Costitución de 1812), skirtas Konstitucijos šimtmečiui paminėti. Skulptorius pavaizdavo karą ir taiką, taip pat Ispanijos žemės ūkį ir pramonę. Paminklo viršuje yra 4 kariatidės, laikančios Konstitucijos kodeksą.

Kadiso miestas iš paukščio skrydžio

Via Augusta atveda į  Kadisą – miestą, kur vyksta antrasis pagal dydį Ispanijoje karnavalas – „Carnaval de Cádiz“. Šiam unikaliam kultūros reiškiniui mažiausiai 400 metų. 1591 metų miesto kronikose užfiksuota, kad miesto gyventojai juokaudami gatvėse mėtosi iš  vazonų išrautomis gėlėmis. Karnavalo idėja atėjo iš Italijos plėtojantis Genujos ir Kadiso prekybos ryšiams. Pagrindinis Kadiso festivalio akcentas yra humoras ir satyra, muzika, dainos ir ryškios spalvos.  Chorų pasirodymai dieną, paradas vakare, jūros ežiai restoranuose ir kavinėse – visa tai Andalūzijos mieste, atgyjančiame kiekvienais metais vasario mėnesį.

Kita Via Augusta stotelė Andalūzijoje yra Sevilija, apie kurią skaitykite tęsinyje.

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą