Pagrindinis Pasaulis Pažinkite: legendomis apipintas Valensijos vienuolynų kelias

Pažinkite: legendomis apipintas Valensijos vienuolynų kelias

Redakcija

Šv. Velykų proga kviečiame virtualiai pasivaikščioti po daugelio dar neatrastą maršrutą – legendomis apipintą Valensijos vienuolynų kelią ir susipažinti su ilgaamže šio švento kelio istorija. Valensijos vienuolynų kelias (isp. Ruta de los Monasterios de Valencia) prasideda Gandijos ir baigiasi Alsyros mieste. Trasa siekia apie 90 kilometrų, kuriuose – penki XIII amžiaus vienuolynai. Pasigrožėkite!

Šv. Jeronimo iš Kotalbos vienuolynas

San Jerónimo de Cotalba vienuolynas pastatytas Gandijos mieste. 1323 metais Aragono karalius Jokūbas I (Jaime I el Conquistador, 1213-1276) savo sūnui Petrui (Pedro de Aragón y Anjou) įsteigė Gandijos senjoriją. 1399-aisiais karalius Martynas Aragonietis (Martín I de Aragón) senjorijai suteikė hercogystės statusą. 1388 metais Jokūbo I anūkas hercogas Alfonsas Aragonietis (Alfonso de Aragón y Foix) inicijavo vienuolyno statybą. Vienuolynas veikė nuo 1388 iki 1835-ųjų ir priklausė vienuoliams jeronimitams. Vyriausybei įvykdžius priverstinį bažnyčių ir vienuolynų turto nusavinimą – desamortizaciją, jeronimitai paliko vienuolyną.  1843-aisiais vienuolyną iš valstybės įsigijo Trenor šeima. Nuo 2005 metų vienuolynas yra lankomas objektas. Pats Gandijos miestas ir jame esantis vienuolynas yra žymūs tuo, kad čia gyveno Bordžijos (isp. Borja) giminė. 

Ispaniška Bordžijų šeimos šaka prasidėjo nuo Alfonso Borjos, kilusio iš Valensijos, smulkaus žemvaldžio sūnaus. Studijuodamas jaunuolis atsiskleidė kaip talentingas teisininkas ir, baigęs mokslus, ėmėsi karjeros vietos bažnyčioje. Sėkmingai atstovaudamas savo vyskupijai valstybiniuose reikaluose, Alfonsas pelnė puikią reputaciją ir buvo paskirtas Aragono karaliaus Alfonso V sekretoriumi. Eidamas šias pareigas, įsitraukė į politinius reikalus, tapo oficialiu monarcho pasiuntiniu. 1444 metais Alfonsas paskirtas kardinolu, o 1445-aisiais metais, sulaukęs 67 metų, jis persikėlė į Romą ir pakoregavo savo pavardę – iš Borjos tapo Bordžija (it. Borgia). Netrukus į Romą atvyko Alfonso sūnėnai. Jauniausias iš jų – Rodrigo de Borja – buvo susitelkęs į bažnytinius reikalus, studijavo kanonų teisę. 1455 metų balandžio 8 dieną Alfonsas buvo išrinktas popiežiumi.  Naujasis popiežius pasivadino Kalikstu III. Sūnėnas Rodrigo, būdamas 25 metų, paskirtas kardinolu. 1492-aisiais Rodrigo išrenkamas popiežiumi, pasivadina Aleksandru VI. 

San Jerónimo de Cotalba vienuolynas

Kristaus kūno vienuolynas

Monestir del corpus Christi yra Lučentės (Luchente) mieste. Musulmonai XII a. Lučentėje pastatė tvirtovę.  1277 m. Jokūbas I perdavė tvirtovę iš Sicilijos kilusiam Juanui de Próxitai, kuris pastatė ,,Palacio de los Proxita“ rūmus. Šios giminės pastangomis 1422 m. įkurtas  domininkonų vienuolynas, kurio statybos darbai tęsėsi pat iki XV a. pabaigos. XV a. pabaigoje tvirtovė virto miesto ekonominiu, kultūriniu ir administraciniu centru.  17 a. vienuolyną užėmė prancūzų kariuomenė, buvo įtarta, kad domininkonai aktyviai talkino partizanams. 1835 įvykus konfiskavimui, vienuolynas buvo parduotas viešame aukcione, jo turtas buvo išskaidytas. Vienuolyną 1990 m. nupirko Valensijos provincijos taryba.
Kristaus kūno vienuolyno istorija yra neatsiejama nuo Corporales stebuklo, paminėto 1341 metais.  

Corporales stebuklą kilo iš šios legendos: prie musulmonų pilies stovėjo karaliaus Jokūbo I kariuomenė. Artėjant mūšiui 1239-aisiais, jie dalyvavo mišiose ir ruošėsi priimti Šv. Komuniją. Kapelionas buvo pašventinęs 6 ostijas karo vadams. Dėl netikėtos musulmonų atakos kunigas nutraukė mišias, suvyniojo ostijas į skepetaitę ir paslėpė po akmeniu. Mūšis buvo laimėtas, kariai paprašė Šv. Komunijos. Kai kapelionas juos nuvedė ten, kur paslėpė ostijas, jos buvo permirkusios krauju. Karo vadai tai traktavo kaip Dievo ženklą ir palankumą. Jie priėmė Šv. Komuniją, o kruviną skepetaitę pririšo ant ieties, padarydami vėliavą. Su ja šturmavo ir užėmė Xio tvirtovę. Kampanijos sėkmė buvo priskirta eucharistiniam stebuklui. Kadangi 6 karo vadai buvo iš skirtingų regionų, kiekvienas iš jų norėjo pasiimti skepetaitę į savo miestą. Ginčijantis buvo nuspręsta padėti skepetaitę mului ant nugaros ir leisti jam eiti, kur jis nori. Mulas ėjo 12 dienų. Įveikęs 200 mylių, jis parkrito priešais šv. Marko bažnyčią Darokoje (isp. Daroca). Reaguojant į šį ženklą, buvo pastatyta bažnyčia, joje iki šiol saugoma skepetaitė.

 Šv. Marijos iš Valldignos vienuolynas

Monasterio de Santa María de la Valldigna įkurtas Simat de Valldigna municipalitete Valensijos provincijoje.  Šią vietovę 13 amžiuje iš maurų atkovojo Jokūbas I. Iš pradžių musulmonai ir krikščionys gerai sugyveno, musulmonai meldėsi La Xaros mečetėje. (Ši mečetė yra vienintelis statinys, iki šiol išlikęs sename La Xara kaime apelsinų laukuose). Tačiau Karalius, kovodamas su musulmonais dėl Alikantės ir Mursijos žemių, eidamas per šį slėnį, pavadintą Alfàndec ir sužavėtas jo grožiu, kreipėsi į savo kapelioną: „Vall vertas jūsų religijos vienuolyno“. Abatas jam atsakė: „Vertas Vall“.  Per Nepriklausomybės karą vienuolynas tapo ligonine, o 1812-aisiais  jį okupavo prancūzai. 1814 m. buvo atkurta religinė bendruomenė. 1835 m. bažnyčių turto nusavinimas nutraukė vienuolyno gyvenimą. Vienuolynas buvo nugriautas, jo dalys parduotos kaip statybinės medžiagos. Vienuolyno koplyčia buvo perkelta į vieną iš diktatoriaus Fransisko Franco šeimos dvarų netoli Madrido. Tačiau Valensijos vyriausybės pastangų dėka ji buvo sugrąžinta vienuolynui. 1991 m. vyriausybė išpirko vienuolyno palikimą, o jo teritorija teritorija atverta lankytojams.  

Santa María de la Valldigna vienuolynas

Aguas Vivas vienuolynas  

Monasterio de Aguas Vivas pastatytas vaizdingame Aquas Vivas slėnyje,  Karkachentės (isp.Carcagente) mieste.  Pradiniai statybos darbai datuojami XIII a., tačiau dabartinis pastatas pradėtas statyti tik XVI a. 1597 m. atsirado dabartinė koplyčia, vėliau –  vienuolyno bažnyčia ir galiausiai (XVIII a.) –  visas šiaurinis pastato sparnas. Vienuolyne, kuris priklausė augustinijonams, buvo saugomas Dievo Motinos, Mergelės Aguas Vivas (isp. Virgen de Aguas Vivas) paveikslas. 1835 metais religinė bendruomenė turėjo palikti vienuolyną, o 1977 m. pastatas buvo restauruotas, pritaikytas viešbučių kompleksui.  Karkachentės miestas ir vienuolynas yra plačiai žinomi dėl apelsinų.

Nuorodos į apelsinmedžius Valensijos regione atsirado XIV amžiuje. Valensijos šilko biržoje (isp. Lonja de la Seda, 1482) yra apelsinų kiemas (isp. Patio de los Naranjos). Arabai, atnešę apelsinų ūkį į Iberijos pusiasalį, vaisius pavadino ,,naranjah“. 1781 metais buvo pasodinti pirmieji apelsinmedžiai Karkachentės miesto teritorijoje. Apelsinų eksportas labai suaktyvėjo, kai atsirado geležinkelis, jungiantis Valensiją su Karkachente, taip pat Karkachentę su Gandija ir Denija. (Carcaixent – ​​Dénia geležinkelio linija buvo viena seniausių siaurojo geležinkelio bėgių linija Ispanijoje). 1903 m. buvo pastatytas apelsinų sandėlys (isp. Magatzem de Ribera) Karkachentėje. Apelsinai iš Ispanijos per Valensiją paplito visame pasaulyje. Valencijos provincija dėl apelsinmedžių plotų gausos kartais net vadinama „apelsinine šalies širdimi“. Čia išauginama net 64 proc. viso Ispanijos apelsinų kiekio.    

Aguas Vivas vienuolynas

 Šv. Marijos iš La Murtos vienuolynas

Santa María de la Murta vienuolynas yra arabų įkurtame Alsyros (isp. Alcira) mieste. Vienuolyno ištakos siekia VI a., kai į Miralles slėnį atvyko grupė atsiskyrėlių, bėgančių iš Šiaurės Afrikos. Čia jie rado ramybę, pastatė keletą koplyčių.  XIV – XV a. statomo jeronimitų vienuolyno teritorijoje jau buvo 3 koplytėlės: Šv. Jeronimo, Šv. Mykolo ir Dievo Motinos. XIV a. 1835 m. konfiskavimas panaikino vienuolyną ir privertė jame tebegyvenančius vienuolius palikti slėnį.  1838 m. pastatai ir vienuolyno žemės buvo parduotos aukcione už 126 000 realų. Pirkėjas naudojo vienuolyno medžiagas įvairiems pastatams statyti. La Murta Dievo Motinos atvaizdas buvo perduotas Šv. Kotrynos bažnyčiai (isp. Iglesia de Santa Catalina), kuri sudegė 1936 per pilietinį karą. Miesto valdžia vienuolyno komplekso griuvėsius įsigijo 1989 m. Šalia jų yra didelis XIX a. namas, aliejaus gamykla, ,,Fuente de la Murta“ akvedukas, kuriuo 1582 metais atrasto šaltinio ,,La Murta“  vanduo tekėjo  į vienuolyno rezervuarus ir tvenkinius.  Su La Murtos vienuolynu yra susijusi Mirtos slėnio legenda.

Mirtos slėnio legenda pasakoja, kad VI a. į Miralles slėnį (taip slėnis buvo vadinamas dėl vaistinių augalų stebuklingo poveikio) atvykę atsiskyrėliai pelnė žmonių palankumą, nes gebėjo slėnio vaistinius augalus panaudoti gydymo tikslais. 8-ojo amžiaus pradžioje arabų invazija išblaškė atsiskyrėlių bendruomenę, tačiau prieš išvykdami, jie paslėpė mergelę Mariją, kad jos neišniekintų maurai. Po penkių šimtmečių, kai Jokūbas  I atkariavo Alsyrą, slėnyje buvo atkurta atsiskyrėlių bendruomenė ir  rastas mergelės Marijos atvaizdas tarp mirtų. Slėnis buvo pavadintas Mirtos slėniu (isp. Valle de la Murta). Iš čia ir vienuolyno pavadinimas – Santa María de la Murta.

Ar lankėtės kuriame iš šių vienuolynų? Pasidalinkite užfiksuotais kadrais ir įspūdžiais!

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą