Pagrindinis Aktualijos Vaikas išrankus maistui: 12 gydytojos dietologės patarimų, kaip turėtumėte elgtis

Vaikas išrankus maistui: 12 gydytojos dietologės patarimų, kaip turėtumėte elgtis

Pranešimas spaudai

Tam tikrais amžiaus tarpsniais beveik kiekvienas vaikas pradeda valgyti mažiau ar tampa išrankus maistui. Tai gali būti natūralus raidos etapas. Kada tėvams vertėtų sunerimti ir ką tokiu atveju daryti, pasakoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė. 

Ar vaikas išrankus maistui?

 Apie vaiką, kuris dažnai atsisako valgyti, visiškai nenori ragauti naujų maisto produktų ar renkasi tik tą patį maisto produktą ar patiekalą, sakome, kad jis išrankus maistui. Tai būdinga maždaug nuo dvejų iki ketverių-šešerių metų ir dažnai yra normalus augimo procesas. Šiuo amžiaus tarpsniu sulėtėja vaiko augimo greitis, kuris pirmaisiais gyvenimo metais buvo išties didelis: ūgis padvigubėjo, o svoris patrigubėjo. Todėl nuo metukų natūraliai vaiko organizmui reikia mažiau maisto medžiagų ir vaikas valgo mažiau, apetitas gali skirtis ne tik kas dieną, bet ir kiekvieno valgymo metu. Ir tai yra normalu. „Kiekvienas vaikas gali individualiai vertinti maistą ir valgymo procesą. Vienam tai džiaugsmas, kitam galimybė išmokti ar patirti ką nors naujo, trečiam – jaudulys ar nerimas.

Tokio amžiaus vaikui būdinga viską tyrinėti ir jau turėti savo nuomonę, kas tinka ir patinka, o kas – ne,“ – teigia gydytoja dietologė Lina Barauskienė.Pasak specialistės, antraisiais gyvenimo metais vaikas mokosi ir kitų svarbių dalykų – jis ima vaikščioti, bėgioti, lipti, pats valgyti, kalbėti ir susikalbėti, jo gyvenime vyksta daug visokių naujų pasikeitimų. Todėl jam natūraliai norisi, kad bent jau kažkurioje srityje liktų tai, kas pažįstama, ir kartais tam pasirenkamas maistas. Rutina suteikia vaikui saugumo, kai žino kas po ko seka arba kas yra dedama į burną.

12 patarimų, ką daryti, jeigu vaikas išrankus maistui:

1. Atkreipkite dėmesį, kodėl vaikas nenori valgyti ar ragauti naujo maisto. Jeigu vaikas yra jautrus maisto skoniui, kvapui, tekstūrai ir pan., atsižvelkite į tai. Jūs turite nuspręsti, kokį maistą valgys vaikas, o jo tekstūrą galima paįvairinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nepatinka tiršta tekstūra, duokite obuolio ar morkos gabalėlį pamirkytą į avinžirnių ar avokadų užtepėlę. 

2.Geranoriškai, bet dažnai pasiūlykite naujų maisto produktų. Kartais prireikia iki 20 kartų tokių bandymų, kol vaikas pradeda siūlomą maistą valgyti. Svarbiausia nerodykite savo neigiamų emocijų, jeigu vaikas nieko neparagauja. 

3.Padėkite naują patiekalą, kurį norite, kad vaikas paragautų, šalia tų produktų, kuriuos vaikas pažįsta ir mėgsta, ir padrąsinkite vaiką paliesti, galbūt pauostyti ar palaižyti.

4. Labai svarbu – netapkite vaiko asmeniniu šefu. Nepakluskite vaiko norui valgyti vieną ir tą patį maistą ir negaminkite jam atskirai. Vaikui patiekite tą patį maistą, kurį gaminate visai šeimai, tik vaikiškos porcijos dydžio, nes didelė porcija gali jį išgąsdinti.

5. Įtraukite vaiką į maisto gamybos procesą. Pradėkite nuo pirkinių sąrašo, eikite kartu apsipirkti, padėkite išsirinkti maisto produktus, papasakokite apie juos, gaminkite kartu. 

6. Leiskite vaikui valgyti pačiam. Pradžioje pasiūlykite tokio maisto, kurį vaikas galėtų valgyti rankomis. Yra vaikų, kuriems nepatinka nei šaukštai, nei šakutės, todėl leiskite valgyti taip, kaip jis nori, tai paskatins vaiką ragauti naujus maisto produktus. 

7. Leiskite vaikui pačiam susidėlioti maistą į lėkštę. Tegul jis pats nusprendžia, kur bus salotos, kur bus mėsytė ir garnyras.

8. Atkreipkite dėmesį, ką vaikas mėgsta. Vieniems vaikams patinka, kai viskas sumaišyta, kitiems – atvirkščiai, jie labiau mėgsta valgyti atskirai: pirma suvalgyti mėsą, po to bulves, vėliau daržoves. Leiskite vaikui valgyti taip, kaip jis nori.

9. Maistą, kurį norėtumėte, jog vaikas paragautų (užkandžių forma), ir vandenį padėkite taip, kad jį būtų lengva pasiekti ir matyti.

10. Jeigu vaikas labai aktyvus, maistą patiekite dar prieš jam atsisėdant prie stalo. Vaikas atsisėdo, pavalgė ir leiskite jam nueiti nuo stalo. Valgymui skirkite nuo 15 iki 30 minučių – vaikai nemėgsta ilgai sėdėti prie stalo.

11. Neskatinkite, nepapirkinėkite, nesiderėkite, neguoskite vaiko maistu. Maistas skirtas valgyti, o ne emocijoms slopinti.

12. Jeigu vis tiek nerimaujate, ar vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų, vertėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ar gydytoju dietologu.

0 komentaras
0

Panašūs straipsniai

Palikti komentarą